BARETTO STEMPLĖ

(BARETTO SINDROMAS)

Turinys  prižiūrimas ir  redaguojamas

Romualdas Maskelis, MD
Chirurgas
Endoskopuotojas

Minimaliai intervencinė endoskopinė chirurgija

ĮŽANGINIS ŽODIS

Suprasdamas, kad Jūsų su Barretto stemplės (BS) patologija nėra gausu, ir kad Jūs esate labai sunkiai surandami Lietuvoje, nes daugumas esat gydomi tik šeimos gydytojų, o kai kurie ilgą laiką net be diagnostinės endoskopijos, todėl tikiuosi šis internetinis puslapis leis greičiau suprasti Jums patiems, kad esat ne tik su reta liga, bet ir kiek ji gali būti svarbi Jūsų gyvenime. Šiandien BS suprantama kaip ilgai trunkančio refliukso (GERL-gastroezofagealinio refliukso ligos) sunkiausia komplikacija.

BS patologija priskiriama retų ligų grupei, bet dėl šios būklės ateityje vystosi aukštą mirtingumą turintis stempės vėžys – šiandien jau žinoma, kad susiformavus BS, rizika susirgti stemplės karcinoma 30-125 kartus didesnė. Štai kodėl tikiuosi su savo kolegomis Jūsų pritarimo, bendradarbiavimo ir aktyvumo, nes čia galėsite sužinoti ne tik specifinių medicininių žinių, bet galėsite ir paklausti, kas Jus šiandien neramina. Mano tikslas, kuriant šį puslapį, padėti Jums patiems lengviau identifikuotis, gauti reikiamą diagnostiką, gydymą ir saugiai tęsti tolimesnį vadinamą sekimą, kad išvengti galimų onkologinių komplikacijų.

Perskaičius specialiąsias dalis (Apžvalga, Simptomai, Diagnostika, Gydymas) Jūs rasite daug, ką ir žinojote, bet toliau Jūs turėsite galimybę užpildę trumpą anketą, nepretenduojančią į duomenų rinkimą apie Jus, ir, pabrėžiu, visiškai konfidencialią, ar tiesiog paskambinę, sulaukti patarimo KUR ir KADA galėtumėte kreiptis. Tikiuosi Jūsų palaikymo ir ateityje rezultato – pagerinti ne tik stemplės, bet ir skrandžio vėžio akstyvą diagnostiką, ir suprantama, pagerinti BS patologijos gydymą.

Visa informacija skirta tiek pacientams, tiek medikams. Norėjau ją atskirti, todėl pastebėsite skirtingas teksto spalvas –
mėlyna spalva
yra skirta medikams, bet niekas nedraudžia ją skaityti visiems, tik turiu atsiprašyti, jei dalis medicininio teksto bus sunkiau suprantama ne medikui.


Būkite sveiki,
Romualdas Maskelis

APŽVALGA

Šiandieninis BS supratimas iš esmės skiriasi nuo N.Barrett aprašytos patologijos – BS suprantama kaip ilgai trunkančio refliukso (GERL – gastroezofagealinio refliukso ligos ) sunkiausia komplikacija, kurią patvirtinti būtina histologiniu liaukinių ląstelių tyrimu, ir tai yra neabejotinas priešvėžinis susirgimas.

Histopatologas P.Chandrasoma 2005 m. vaizdžiai parodė seką nuo refliukso (GERL‘o) iki adenokarcinomos (1 lentelė), o visai neseniai, 2017 m. pavyko suklasifikuoti epitelio pasikeitimus iki displazijos atsiradimo ir šiandien tai žinoma kaip Vienos klasifikacija (2 lentelė).

Taigi, svarbiausi pasikeitimai vyksta taip vadinamoje Z linijoje, kur baigiasi mūsų stemplė ir prasideda skrandis, bet, kad ją tiksliai galėtume įvertinti, turime naudotis būtent aukštos raiškos endoskpija, pasitelkiant papildomai skirtingo spektro šviesą. Tokios galimybės šiandieninėje endoskopijoje yra ir būtinos naudoti kasdieninėje klinikinėje praktikoje.
1 lentelė. Seka ląstelių pasikeitimų nuo GERL iki adenokarcinomos stemplės apatinėje dalyje (P. Chandrasoma, 2005).
GERL metu skrandžio ir dvylikapirštės žarnos dirginantis turinys sukelia destrukcinius pakitimus stempės distalinėje dalyje, kur stemplės normalus plokščias epitelis ( 1 pav. B ) pakeičiamas cilindriniu (stulpiniu) epiteliu (1 pav. A ) plintančiu iš pogleivio liaukų ištekamųjų latakėlių arba iš skrandžio kardijos gleivinės.
Pav. 1

SIMPTOMAI

BS įvairiose šalyse daignozuojama 3-15 % pacientų, kuriems diagnozuojamas refliuksinis ezofagitas (GERL). Vyrams ši patologija sutinkama 2-3 kartus dažniau, o sergamumas tarp baltaodžių net 3–5 kartus didesnis nei tarp juodaodžių, ir panašus į Amerikos mulatų sergamumą. Įdomu pastebėti, kad Bareto stemplė dažnai diagnozuojama ir nesant refliukso simptomų ar visiškai besimptominiams pacientams (15,59% Meyo klinikoje).

Lietuvoje duomenų apie sergamumą BS nėra daug – turime vieną daktarinę disertaciją ir kelių gastroenterologinių klinikų trumpas apžvalgas, tačiau, galima tikėtis, kad dėmesys šiai patologijai ateityje taip pat didės. Histologiškai patvirtintos BS paplitimas Lietuvoje – 0,82 procento – tai vidutiniškai du kartus mažiau nei kituose Vakarų kraštuose. BS buvo diagnozuojama 2,3% simptomus jaučiantiems ir 1,4 proc. besimptominiams pacientams.

Epidemiologiniai tyrimai Vakarų šalyse rodo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius, mažėjant H.pylori infekuotumui, stebimos sergamumo BS bei stemplės adenokarcinomos didėjimo tendencijos, bet šiandien atliekamose studijose nerandamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp H.pylori infekcijos ir BS pasireiškimo rizikos.

Be GERL, lemiančios BS išsivystymą, kiti rizikos veiksniai :
  • stemplės karcinomos nustatymas pirmos kartos giminaičiams,
  • nutukimas,
  • rūkymas,
  • diafragminė stemplės angos išvarža.
Vidutinis toks pacientas būtų baltodis vyras virš 55 metų, rūkantis ir turintis viršsvorį.

Lietuvoje taip pat atliekami tyrimai nustatyti įvairius BS rizikos veiksnius, tarp jų H.pylori infekcijos nebuvimas, tačiau čia nenorėčiau, kad Jūs įtikėtumėte skelbiama teze, kad alkoholis nėra BS rizikos veiksnys, ir kad vynas gali apsaugoti nuo BS išsivystymo, nes tokios studijos dažniausiai esti užsakomosios ir nėra vertos rimto dėmesio.

Manome, kad būtent čia, susipažinus su galimais simptomais, ir būsite tie, kuriems šis internetinis puslapis bus aktualus tiek detalios diagnostikos, tiek tolimesnio gydymo rekomendacijų prasme.

DIAGNOSTIKA

Endoskopiniame vaizde BS gleivinėje naujai formuojasi proksimaliau į stemplę kardioezofagealinė jungtis. Tokia balto plokščiojo stemplės epitelio ir rožinio arba raudono cilindrinio kardijos epitelio jungtis ribojanti naują gleivinės sritį, atrodo kaip liežuviniai intarpai į stemplę. Jie vadinami, kaip ir matomi, trumpi (apimantis iki 3 cm ) ir ilgieji (segmentas ilgesnis nei 3 cm) BS gleivinės segmentai.
Pav. 2 – A dalyje matome kad pagal Prahos kriterijus ilgiausias segmentas buvo per 7 cm, o trumpiausias – per 4 cm virš gastroezofagealinės jungties ir C4M7 yra ilgojo segmento pakitimų stemplėje charakteristika – segmentai virš EGJ buvo ilgesni nei 3 cm.

BS diagnozė priklauso nuo endoskopinių ir histologinių tyrimų koreliacijos, ir, kai biopsijoje iš anatominės stemplės randama gastrinio tipo gleivinė be taurinių ląstelių, Barretto gleivinės diagnozė atmetama (pagal JAV ir Australijos draugijų rekomendacijų kriterijus). Todėl suprantama, kodėl labai svarbu, kad biopsija stemplėje būtų paimta iš vietos žinomos visiems.

Endoskopuotojui yra sudėtinga nustatyti, kur yra apatinis stemplės sfinkteris. Bioptuojant nuo normalios Z linijos į apatinę stemplės dalį histologiškai turime matyti stemplės pogleivio liaukas atsiveriančias į liaukiniu (stulpiniu) epiteliu klotą gleivinę – tik tada galima teigti, kad biopsija paimta iš tinkamos vietos, t.y. iš kardioezofagealinės jungties 2 pav. – EGJ žyma ir 3 pav. Z linija.
2 Pav. Endoskopinių pakitimų gleivinėje sisteminimas pagal Prahos kriterijus
3 Pav. Biopsijos atlikimas pagal Sietlo protokolą

Biopsijos atlikimas

Iki paskelbto Sietlo protokolo (3 pav) nebuvo standartizuotos biopsijos tvarkos – iš kokių sričių ir kiek biopsijos pavyzdžių turi būti paimta, kad endoskopija ir biopsija padidintų BS glevinės diagnostikos tikslumą. Siūloma imti biopsiją iš “keturių kvadrantų” išilgai pakitusios gleivinės ploto kas du cm, tačiau toks detalus bioptatų skaičius labai didina histologinio tyrimo kaštus, ir antra, nevisiškai standartizuoja vizualiai kokia seka buvo atliekama biopsijos paėmimas.

Siūlome minėtus “ keturis kvadrantus “ suskirstyti pagal laikrodžio ciferblato valandas – XII – III – VI- IX , kur XII val sutapatinama su skrandžio mažąją kreive, o bioptuojamus pakitusios gleivinės segmentus nesutampančius su minėtu valandų padėtimi, “ pritraukti “ prie buvusios valandos pozicijos (4 pav.).

Visa tai reikalauja preciziškumo, todėl rekomenduojame atlikti su trumpalaike nejautra dienos stacionaro salygomis.Toks pasirinkimas palengvina ir tolimesnį gydymo eigą – žymiai lengviau identifikuoti sritis ir apimtį kai bus atliekamos endoskopinės intervencijos – patologinės gleivinės rezekcija ar abliacija.
Tipinėje gastroezofaginėje srityje taurinių ląstelių aptinkama 20 proc., ir jei jų nerandama BS gleivinė atmetama (pagal JAV ir Australijos gastroenterologų draugijų rekomendacijas). Tik taurinių ląstelių buvimas prilygsta BS diagnozei ir priskiriamas nepilnai žarninei metaplazijai (ne-ŽM), o atsriadus Paneth ir absorbcinėms ląstelėms, ir net endokrininių ląstelių – tai jau pilna žarninė metaplazija (ŽM) (1 lentelė).

ŽM vadinama pirmojo tipo metaplazija, o Ne-ŽM – antrojo (tik sialomucinus produkuoti) ir trečiojo tipo (sulfomucinus produkuojanti) žarninė metaplazija (turinti mucino ir neturinti mucino). Pagal Vienos histologinę klasifikaciją (2 lentelė) šie penki tipai lemia navikinio proceso riziką (displaziją ir karcinomą).

Trečiojo tipo Ne-ŽM susijusi su karcinoma, kas identifikuojama kaip didelės rizikos BS, bet dėl nevienodo žarninės metaplazijos ląstelių išplitimo – jų gali nepatekti į biopsinę medžiagą. Didelės rizikos metaplastinių ląstelių identifikavimas gali būti kiek per daug sureikšmintas , arba per daug nuvertintas – būtinas interpretavimas kartu su endoskopiniu vaizdu ir radiologinių tyrimų duomenimis.
4 Pav. Rekomenduojamos biopsijos atlikimas pagal Sietlo protokolą

Vienos klasifikacija

Kategorija Histologinė sąvoka
1.
Displazijos/ neoplazijos nėra
2.
Displazija/ neoplazija neapibrėžta
3.
Displazija žemo laipsnio, neinvazyvi (adenoma)
4a.
Displazija/ neoplazija aukšto laipsnio
• Aukšto laipsnio adenoma
• Neinvazyvi carcinoma (carcinoma in situ)
• Invazyvios karcinomos įtarimas
4b.
Karcinoma gleivinėje, intramukozinė
5.
Karcinoma pogleivyje, submukozinė
2 lentelė. Vienos klasifikacija
Suprasti, kad įprastai pacientai su ilgu BS segmentu turi didesnę displazijos ir karcinomos riziką, nors keletoje studijų nebuvo rastas ryšys tarp displazijos ploto ir karcinomos rizikos. Štai kodėl ir pas mus daugumoje vyrauja nuomonė, kad BS yra per daug sureikšminta ir vien jos buvimas nėra indikacija paciento stebėjimui.

Šio internetinio puslapio tikslas – bendromis paciento ir medikų pastangomis identifikuoti BS turinčius pacientus turinčius aukštesnę riziką.
Nesant taurinių ląstelių (BS nediagnozavus) ir matant liaukose parietalinių ir pagrindinių ląstelių, identiškų skrandžio kūno gleivinės lątelėms konstatuojama dugno tipo gleivinė. Joje liaukinis komponentas mažesnis nei skrandžio kūne, bet stebint atrofinį liaukinį komponentą, tai įvardinama kaip jungiamoji gleivinė arba, skrandžio kardialinė gleivinė Tai skrandžio kardijos sritis (Siewert 2 apatinė dalis) – jos plotas yra neprognozuojamai mažas – iki dviejų cm po Z linija.

Tik detalus morfologinis aiškinimas ir GEJ srities vėžio klasifikavimas pagal Siewert’ą (5 pav. ) apsunkina tikslų nustatymą ir leidžia suprasti, kiek svarbi šios zonos vėžio kilmė, nes dažnai mes turime toli pažengusį susirgimą ir plačiai apimantį navikinį procesą. Tik detalus ląstelinis pagrindimas gali leisti suprasti pirminę vėžio genezę ir priimti teisingą sprendimą skiriant gydymą.

Atliekant imunohistocheminius tyrimus galima nustatyti specifinius Bareto stemplei MabDas-1 antikūnius ir citokeratinus 7/20, specifinius citoplazmos filamentus, kurie nerandami esant kardialinei metaplazija.
5 Pav. Gastroezofagealinės jungties (GEJ) (angų kalboje EGJ arba GOJ) vėžio lokalizacijos klasifikacija pagal Siewert

GYDYMAS

Gydymo pasirinkią lemia visų pirma metaplazija – displazija ir besiformuojančios karcinomos gylis, kas parodoma TNM klasifikacijoje.

Šiandien, endoskopinės intervencijos ESD ir EMR leidžia šalinti pakitimus pogleiviniame sluoksnyje, tačiau operacinės medžiagos histologiniame vertinime labai svarbus T1b naviko giliojo sluoksnio galimos invazijos įvertinimas.

Japonijos Gastroenterologų Endoskopuotojų draugijos (JGES) rekomendacijose prioritetas teikiamas šešių mėnesių endoskopinei kontrolei dėl žemo laipsnio displazijos, nes tokio laipsnio displazija pripažįstama kaip gerai diferencijuota adenokarcinoma su žemo laipsnio atipija (neinvazinė).

Jei Europos Gastorenterologų Draugijos (ESGE) rekomendacijose sutinkama su 6 mėn. endoskopine kontrole, tai Amerikos Gastroenterolgų Draugijos (ASGE ir AGA) siūlo endoskopinę kontrolę 3-6 mėn. laikotarpyje, o radikaliausia nuostata yra Amerikos Gastroenterologų Kolegijos rekomendacijose – rekomenduojama endoskopinė terapija tik nustačius žemo laipsnio displaziją.
6 Pav. TNM klasifikacija navikų išplitimui vertinti

EMR/ESD ir RDA

Abiems atvejais matome, kiek svarbi patologo išvada dėl giliojo sluoksnio (muscularis mucosae ir pogleivio) patologinių pakitimų ir leidžia tikėtis sėkmės šalinant T1B naviką. Tobulėjanti endoskopinė įranga ir techinika jau leidžia atlikti manipuliacijas ir sienos raumeniniame sluoksnyje, o pastaruoju metu atsiranda studijų apie T2 navikų šalinimą.

EMR ir ESD yra endoskopiniai gleivinės rezekcijos metodai, naudojami ir stemplės gleivinės pažeidimams gydyti. Šios intervencijos yra veiksmingos ir tai yra mažiau invazinė alternatyva stemplės rezekcijai, kuri siejama su ženkliai didesne komplikacijų ir mirtingumo rizika.

Minimaliai invazinės endoskopinės intervencijos labai tobulinamos tam, kad būtų efektyvus poveikis į lokalų patologinį procesą, ir kuo trumpesnis sveikimo laikas – gydymas tampa labai selektyvus, individualus, gerinantis tolimesnę gyvenimo kokybę.
7 Pav. A
Radiodažnuminė abliacija (RDA. angl. RFA) – endoskopinis patologinės glevinės pašalinimo metodas, kuris naudoja šiluminę energiją, ir sukelia displastinės gleivinės nekrozę ir jos normalią regeneraciją su dviem skirtingais įtaisais – elektrodiniais kateteriais, skirtais lokaliai-židininei ir cirkuliariai abliacijai atlikti. Palyginus vienerių metų laikotarpio 14 studijų rezultatus po RDA žemo laipsnio displazija buvo panaikinta 91 proc. pacientų.
7 Pav. B
Šiandien daugėja abliacijų šalčiu – tai krioabliacija, nauja technika (KAT, angl. CAS-CRYO) naudojant greito aušinimo kriogenus (skystą azotą ar anglies dioksidą). Naudojamos trys krioterapinės ablacijos sistemos: anglies dioksidas arba skystas azotas purškiami per kateterį, o naujausioje sistemoje naudojamu azoto oksidu užpildomas balioninis kateteris, sukeliantis šalčiu displastinės gleivinės nekrozę. Krioterapinės abliacijos metu pažeidžiamas gilesnis sluoksnis (pogleivinis), todėl mažesnis striktūrų (randinių pakitimų) skaičius, bet dažnesnės perforacijos. Viena didesnė retrospektyvinė apžvalga parodė, kad displazija buvo panaikinta 83 % pacientų.
7 Pav. C
Argono Plazmos Koaguliacija (APK, angl. APC) – dar vienas endoskopinės abliacijos būdas, kurio metu sukeliama displastinio epitelio nekrozė, naudojant per zondą – kateterį jonizuotos argono dujos. Tai bene seniausias abliacijos metodas, tačiau turi gan didelę stemplės perforacijos riziką, nors ir turi gan gerą išgijimo lygį dviejų metų laikotarpyje – patologinės gleivinės išnykimas po vieno – dviejų seansų 93 proc. pacientų.
Pav. 7 – tai galimos trys endoskopinės intervencijos, kurios Lietuvoje praktiškai neatliekamos, bet jų poreikis ateityje vienareikšmiškai augs. Jei pavieniai atvejai KAT ir APK atliekami, o bene veiksmingiausios įrangos atlikti RDA mes dar nenaudojame.

Nors, esant žemo laipsnio displazijai BS gydymo sutarimai įvairiose šalyse skirtingi, tačiau reikia pažymėti, kad ir netaikius endoskopinio gydymo (ESD / EMR ar endoskopinės abliacijos) endoskopinė kontrolė pacientams tikslinga kas šešis mėnesius.
 
3 lentelė. Histologinių pasikeitimų ir BS pacientų tolimesnio sekimo tvarka pagal tarptautines gastroenterologų rekomendacijas
Vertinant pirmoje lentelėje parodytus morfologinius pasikeitimus, šioje paskutinėje lentelėje supažindinama pagal tarptautinių gastroenterologų draugijų rekomendacijas tolimenę veiksmų seką diagnozuojant ir priimant sprendimus gydyme.

ENDO VAIZDAI

Bus pildoma.

Mūsų klausimai Jums:
Užtikriname anketos asmeninių duomenų konfidencialumą, tad prašome nurodyti duomenis teisingai, korektiškai, trumpai.

ANKETA